Nuo  2009  m.  finansuojama  81-92  proc.  sveikatos  priežiūros  paslaugų patvirtintų ikainių, tad  nuo 2009 m. už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nesumokėta daugiau kaip 1 milijardas litų.  

2013 m. rugsėjo 30 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) taryba planuoja, kad kitais 

metais finansuos 92 proc. Tačiau paslaugos, medicinos medžiagos, vaistai nuolat brangsta. Susidarė tokia situacija, kad net 98 proc. stacionarių sveikatos priežiūros istaigų šių metų I pusmetį baigė turėdamos neigiamą balansą, o jų įsiskolinimai kreditoriams grėsmingai išaugo. Visos istaigos yra skolingos daugiau nei 79,3 mln. litų. Ypač sudėtinga rajono ligoninių finansinė būklė. Finansinė sveikatos priežiūros įstaigų padėtis yra išties bloga, ir vis blogėja. 2011 metais 17 proc. istaigų baigė su minuso ženklu, 2012 metais - jau 43 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį - jau net 70 proc. įstaigų.

Kadangi ir toliau planuojamas visų įstaigos patiriamų išlaidų nepadengiantis finansavimas, tai didėja rizika, jog kreditoriai pradės sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti sankcijas - areštuoti atsiskaitomąsias sąskaitas ir taip sutrikdyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams.

Dėl nepakankamo finansavimo įstaigos yra priverstos pacientus gydyti pigiausiais vaistais ir kitomis medicinos medžiagomis. Kita neigiama pasekmė - tenka mažinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį ir „savo noru“ leisti gydytojus ir slaugytojas nemokamų atostogų. Tai didina pacientų eiles ir skatina kvalifikuotus medicinos specialistus emigruoti. Jau šiandien regionuose trūksta gydytojų  (gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų yra 3 kartus mažesnis, nei didmiesčiuose), o miestuose įsikūrusiose įstaigose dirba apie 30-40  proc. pensinio amžiaus specialistų. Jau dabar „kas antram respondentui kyla sunkumų, siekiant  sveikatos  prieži0ros paslaugų. Dažniausi sunkumai  - ilgos eilės pas gydytoją specialistą, ilgos eiles tyrimams atlikti“.

Jei  2014  metais  finansavimas  nebus  adekvatus  sveikatos  prieži0ros paslaugų  poreikiui, paslaugų prieinamumas sergantiems asmenims dar labiau pablogės. Kartu  su  mažėjančiu  finansavimu auga  sveikatos priežiūros  paslaugų poreikis.  Jį didina ilgėjanti

gyvenimo trukmė ir vis daugiau gydomų lėtinių ligų. Be to, padažnėjo apsilankymų pas gydytojus skaičius - net 12 proc., plg. 6,4 proc. (2000 m.) ir 7,17 proc. (2011 m.).

Per  pastaruosius  3  metus  (2010-2012) dirbančiųjų nedarbingumo  dienos  ir išlaidos ligos pašalpai sparčiai augo:

•   Apsilankymų pas gydytojus skaičius padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 23,9 mln. per 2012 metus.

•   Apmoketų dienų skaičius vienam apdraustąjam padidėjo 7,9 proc. ir pasiekė 5,86 dienas.

•   Nedarbingumo  atvejų  skaičius  tūkstančiui  apdraustųjų padidėjo 13,4  proc. ir pasiekė 406,6 atvejus.

Klausimas, kaip užtikrinti sveikatos  priežiūros paslaugų finansavimą, yra labai aktualus kiekvienam Lietuvos piliečiui, todėl jį ir svarstome Tarptautinėje  viešojoje sektoriaus efektyvumo konferencijoje  2013 m.

2013 m. lapkričio men. 04 d.

Vilnius

 

 

Nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos prieinamu, savalaikiu ir kokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu,

KREIPIASI Į VISUOMENĘ, VALDŽIOS INSTITUCIJAS, POLITINES PARTIJAS.

Kviesdami prisidėti prie mums visiems aktualaus klausimo sprendimo

Kreipiamės į Sveikatos apsaugos ministeriją ir

prašome pripažinti ir paskelbti visuomenei apie tai, kad dabar surenkamų Privalomojo sveikatos draudimo lėšų nepakanka apmokėti visoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Kreipiamės į Valstybinę ligonių kasą ir

prašome paskelbti visuomenei, kokia apimtimi bus galima finansuoti sveikatos priežiūros paslaugas iš surinkto Privalomo sveikatos draudimo fondo 2014 metais.

Kreipiamės į politines partijas,

suprasdami, jog turite visuomenės pasitikėjimą ir įgaliojimus spręsti visuomenei svarbias problemas, kviečiame spręsti visuomenei gyvybiškai būtiną sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimą, užtikrinant jų papildomo finansavimo šaltinio įteisinimą.

Kreipiamės į Lietuvos visuomenę,

konstatuodami, jog dabar surenkamų PSDF lėšų nepakanka apmokėti visoms visuomenei reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms, prašydami svarstyti ir pasisakyti dėl papildomo sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo šaltinio formavimo ir įteisinimo, sudarant sąlygas gyventojams patiems primokėti už jų gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas.

 

Kreipimąsi pasirašo

Pacientai

•      Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba

Savininkai (mokesčių mokėtojai):

•      Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai - darbdaviai

•      Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai - darbuotojai:

•      Lietuvos gydytojų sąjunga

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga